- laivėti
- láivėti, -ėja, -ėjo 1. tr. draikyti. 2. intr. virsti, išgulti. \ laivėti; išlaivėti
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išlaivėti — 1. tr. išdraikyti, išvartyti: Rugiai tep išlaivėti, kad sunku ir papjaut Kb. 2. intr. išgulti: Pakraštin bul bojai labai išlaivėję Lp. laivėti; išlaivėti … Dictionary of the Lithuanian Language